Oranžinės akies - Tuko istorija

Stačiaausis šuo. Mano piešinys per paint'ą. Tūriu dar vieną gražų, įdėsiu kita kartą. Ši mano kūrta istorija apie ši šunį šiek tiek graudi, šiek tiek linksma, na patys nuspresit.
Oranžinės akies istorija
Gyveno kartą labai nelaimingas šuo. Jį skriaudė šeimininkai. Jį vadino keistai, jis buvo ''Oranžinė akis''. pagal vardą niekas nenuspėdavo jo lyties. Vieną dieną jį labai stipriai mušė šeimininkas už apgraužtą stalo koją. Jis pabėgo. Jo mintys sukosi taip, kad jis sustodavo ir atsiguldavo. Jis vis galvojo kaip myli savo šeimininką, tačiau jis jo nekenčia. Sutikes kitą šunį Oranžinė akis suglumo. Jis dar niekad nematęs šuns. Tas padaras su juo lindo į kalbas:
- Sveikas, kaip čia atsidurei? - pasakė.
-Sveikas. Išvarė pikti šeimininkai. O kas tu per padaras? - išsigandęs klausia.
-Kaip tu. Negi nežinai kas tu? - nustebo.
- Žinau. Aš pastumdelis.
-Baik. Tu ir aš esame šunis.
-Nekalbėk šitaip.
Šuosu juo atsisveikino. Oražninę akį pagavo šungaudžiai. Atsiradęs už narvo grotų jis labai išsigando. Atėjo berniukas, pamatęs Oranžine akį greitai pasakė:
- Šitas, mama, šitas.
- Tomuk, juk yra gražesnių, einam. -pasakė berniuko mama.
Berniukas nenustojo. Kai pasiemė Oranžinę akį jis buvo pavadintas ''Tuku''.

---